„McKinsey“ tyrimų duomenys rodo, kad iki 2030 m. net iki 30% darbuotojų darbo laiko gali būti automatizuota. Remiantis šiais duomenimis, personalo ekspertai išskiria, jog darbuotojų minkštieji įgūdžiai tampa kaip niekad svarbūs, nes jų robotai ir technologijos pakeisti negalės. Pandemija padidino jų svarbą.
Vis dėlto Akvilė Kazlienė, tarptautinės personalo atrankų įmonių grupės „CVO Recruitment I Simplika“ direktorė, akcentuoja, kad dėmesys minkštiesiems kandidatų įgūdžiams buvo skiriamas visuomet.
„Darbdavys, ieškodamas darbuotojo, visų pirma, žiūri į tai, kad kandidatas turėtų jiems reikalingų žinių ir gebėjimų atlikti darbą (pavyzdžiui, išsilavinimas, patirtis ir darbinė sritis, kalbos, kompiuterinis raštingumas ir t. t.). Tiesa, beveik visada samdo remdamasis minkštaisiais įgūdžiais ir nuolaidas daro kompetencijai, o ne asmenybei“, – kalba A. Kazlienė.
Jos teigimu, vis dėlto niekas tiksliai negali pasakyti, kokių minkštųjų įgūdžių gali reikėti, kadangi iki galo nėra aišku, kokios naujos darbo vietos atsiras po penkerių ar dešimties metų.
Tačiau tarp dažniausiai minimų įgūdžių, kurie bus reikalingi artimiausių kelerių metų perspektyvoje, yra inovatyvumas ir kūrybiškumas, kritinis mąstymas ir kompleksinis problemų sprendimas, gebėjimas priimti sprendimus greitai besikeičiančioje aplinkoje, bendradarbiavimo ir bendravimo įgūdžiai globalioje aplinkoje, mokymosi įgūdžiai ir empatija.
Minkštieji ir kietieji
Kaip VŽ yra sakiusi Diana Blažaitienė, personalo valdymo ir atrankų bendrovės „Soprana Personnel International“ vadovė, geriausias būdas sekti savo darbuotojų įgūdžių pulsą – nuolatinės įgūdžių spragų (angl. skill gap) analizės. Ekspertė skirsto įgūdžius į kietuosius ir minkštuosius.
Kietieji – tai profesiniai įgūdžiai, kuriems įgyti reikia laiko ir žinių. Pavyzdžiui, gebėjimas dirbti su specifinėmis sistemomis, rašymas ir skaitymas užsienio kalba ir kiti, dažniausiai mokymosi įstaigose gaunami gebėjimai.
Minkštieji įgūdžiai (angl. soft skills) yra mažiau apčiuopiami bei rečiau lavinami. Tai gali būti gebėjimas dirbti komandoje, valdyti savo laiką, kūrybiškas mąstymas ar sugebėjimas vadovauti.
„Nors minkštieji įgūdžiai dažniausiai yra mažiau vertinami ir jų mokomasi rečiau, jie yra tokie pat gyvybiškai svarbūs sėkmingai karjerai ir reikalingi organizacijose. Žmonės, sunkiai gebantys dirbti komandoje ar sklandžiai komunikuoti, susiduria su vis daugiau sunkumų darbo rinkoje, – aiškino D. Blažaitienė. – Pandemija apkritai darbuotojų įgūdžių tobulinimą nukėlė į antrą planą, o minkštieji įgūdžiai tiesiog prarandami dėl ženkliai sumažėjusio komunikavimo ir komandinio darbo.“
Pandemija pakeitė prioritetus
Kaip pastebi Božena Petikonis-Šabanienė, personalo atrankos, įdarbinimo paslaugų UAB „Manpower Lit“ direktorė, pandeminis laikotarpis gerokai pakeitė prioritetus minkštųjų įgūdžių sąraše.
Ilgą laiką pirmoje vietoje darbdaviai kaip pagrindinę reikalingą savybę vardijo komunikacinius įgūdžius. „ManpowerGroup“ 2021 m. vidurio tyrimas rodo, kad dabar aktualiausias trejetukas yra:
- Atsakomybės jausmas, patikimumas ir disciplina;
- atsparumas stresui ir gebėjimas prisitaikyti;
- iniciatyvumas.
Anot jos, šios savybės įgijo svarbos dėl pasikeitusių darbo formų – darbuotojams pradėjus dirbti lanksčiau bei iš namų, vadovai susidūrė su kitų minkštųjų įgūdžių poreikiu. Tiek patikimumo bei disciplinos, tiek gebėjimo prisitaikyti ir iniciatyvumo reikalauja hibridinis darbas, kai darbdavys negali užtikrinti nuolatinės kontrolės ir turi prisiimti didesnę riziką dėl savarankiškai nuotoliu dirbančių žmonių.
Poslinkis yra didžiulis ir jis įvyko per itin trumpą laiką, tad verslas dar persiorientuoja į personalo formavimą, atsižvelgdamas į aktualiausius minkštuosius įgūdžius.
„Pasikeitė ne tik svarbiausių savybių poreikis, bet ir jų svoris atrenkant darbuotojus – pavyzdžiui, net geriausius techninius gebėjimus turintį darbuotoją, jei jis stokoja atsakomybės jausmo ir iniciatyvumo, dažnas vadovas suabejotų priimti, mat šias savybes itin sudėtinga kokybiškai kompensuoti nuotoliniu būdu“, – mano B. Petikonis-Šabanienė.
Taip pat ji atkreipia dėmesį, kad šiuo laikotarpiu viskas vyksta itin greitai. Tai, kas buvo nauja 2019 m., jau nebe taip aktualu 2021 m. Pavyzdžiui, kūrybingumas iki pandemijos buvo itin aukštai vertinamas minkštasis įgūdis, o šiandien jį užgožė disciplina, patikimumas.
„Tikriausiai šios savybės vėl susikeis vietomis, kai pasauliui nebegrės globali krizė ir aplinka bus palanki kurti. Čia kaip ir šeimoje – kai kas nors serga, svarbu, kad būtų palaikymas, rūpestis, patikimumas, o kai išvykstame atostogauti, norime šiek tiek rizikuoti, bandyti naujus dalykus, aktyviai bendrauti“, – sako pašnekovė.
Vadovė taip pat įžvelgia balanso tarp kietųjų ir minkštųjų įgūdžių poreikį, nes neužtenka nei būti vien „geru žmogumi“, nei „kietu profesionalu“: „Abiejų simbiozė tiesiog būtina. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau technologijų atsiranda, tuo daugiau žmogiškųjų savybių reikia. Pavyzdžiui, „ManpowerGroup“ apklausa 2019 m. atskleidė, kad tarp IT darbuotojus samdančių įmonių 65% aktyviai ieško ir dažnai pasigenda komunikacinių įgūdžių. Mūsų klientai Lietuvoje dažnai dalijasi su mumis, kad yra pasiruošę pasirinkti mažiau profesinių žinių turinčius kandidatus, jeigu jie atitiks reikalavimus minkštiesiems įgūdžiams.“
Be to, kalbant apie minkštuosius įgūdžius vis dažniau omenyje turima ir įmonės, darbo kultūra. Šios sąvokos neretai persipina, nes kultūrinis atitikimas dažnai matuojamas tokiomis kategorijomis kaip atvirumas, lankstumas, draugiškumas.
Ateina su patirtimi
A. Kazlienė dalijasi vienu neseniai nutikusiu pokalbiu su klientu iš Jungtinės Karalystės. Organizacija plečiasi ir ieško įvairaus profilio darbuotojų. Reikalavimai skirtingi, tačiau vienas bendras vardiklis visoms pozicijoms (įskaitant ir komandos asistentą) yra domėjimasis naujausiomis technologijomis (kursai, sertifikatai, seminarai, knygos, pan.).
Organizacija planuoja taikyti dirbtinį intelektą savo versle ir, kai tai bus padaryta, vadovų lūkestis yra būti tame pačiame kelyje su visais darbuotojais, kurie, besidomėdami naujausiomis technologijomis, daug greičiau įsisavins naujoves ir bus motyvuoti jas taikyti savo darbe.
„Tad kandidatai, kurie niekada negirdėjo ir neskaitė apie dirbtinį intelektą, gauti darbą šioje organizacijoje šansų neturi. Turėti reikalingus įgūdžius yra ne galimybė, tačiau būtinybė siekiant įsidarbinti ten, kur tu nori“, – apibendrina ji.
Kaip įgyti kietųjų įgūdžių, patenkinti jų trūkumą, yra gan aišku, tačiau kalbant apie minkštuosius įgūdžius tai yra sudėtingiau, sako pašnekovė.
„Nėra atskirų kursų, kaip reikia mokytis, spręsti kompleksines problemas ar priimti sprendimus. Tokie įgūdžiai dažnai ateina su patirtimi ir pačiu žmogumi kaip asmenybe. Kadangi daugelis profesijų transformuosis, nes į kiekvieno žmogaus darbą ateina technologijos, svarbūs tampa keli momentai: technologijos (pavyzdžiui, gebėjimas dirbti su sistemomis, greitai mokytis naujų), globalumas (užsienio kalba ir skirtingų kultūrų supratimas), komunikacijos elementai (gyva ir skaitmeninė) ir lankstumas (greitis mokytis, suprasti informaciją, ją apdoroti, priimti sprendimus, keistis pagal poreikį, greitai prisitaikyti prie pokyčių ir pan.)“, – kalba vadovė.
Pasak jos, formuojant įgūdžių balansą, labai svarbu suprasti, kad yra dalykai, kuriuos gali išmokti pradedant dirbti ir kuriuos svarbu turėti prieš pradedant dirbti. Todėl minkštiesiems įgūdžiams įgyti turi būti skiriamas didesnis dėmesys ir pastangos.
Rodyti pavyzdį
Pasaulio ekonomikos forumo duomenys rodo, kad net 54% darbuotojų trūksta įgūdžių darbui ir yra reikalingas mokymasis šioms spragoms užpildyti. Geriausia vadovo motyvacija darbuotojams mokytis – kai pats vadovas rodo pavyzdį mokydamasis, skatina tai daryti kitus ir palaiko mokymosi kelionėje.
„Kiekvienas vadovas siekia būti geru lyderiu. Kaip mums sekasi, čia jau kitas klausimas, nes darbuotojų lūkestis vadovams šiuo metu, dirbant per nuotolį, yra itin smarkiai išaugęs. Kalbama ir apie skaitmeninės lyderystės svarbą kaip privalomą įgūdį vadovams. Taip pat itin svarbūs pasidarė gebėjimai aiškiai, atvirai ir laiku komunikuoti visu organizacijos lygiu, dažnai bendrauti su savo komandos nariais, siekiant išgirsti, kaip jiems sekasi ir su kokiais iššūkiais jie susiduria, kuo organizacija gali jiems padėti, motyvuoti nutolusias komandas siekti tikslo, pastebėti ir įvertinti gerai dirbančius narius bei pasidžiaugti pergalėmis“, – dalijasi A. Kazlienė.
„CVO Recruitment I Simplika“ direktorė įvardija, jog vadovams, norintiems vystyti trūkstamus įgūdžius, visų pirma, reikia identifikuoti, kas jam / jai sekasi sunkiau ir čia pasitelkti pagalbą. Tai gali būti ir vidiniai įmonės resursai ar išoriniai konsultantai.
Pavyzdžiui, jei vadovui trūksta sklandžios komunikacijos įgūdžių, galima pasitelkti viešojo kalbėjimo kursus ar privačius lektorius. O galbūt čia padėti gali ir personalo ar komunikacijos vadovas. Darbuotojai paprastai nori atviros ir aiškios žinutės iš vadovo: kaip mums sekasi kaip organizacijai, kokie rezultatai, kur mes esame, kas vyksta ne kaip planuota, paskutinės naujienos.
