Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pranešė, kad jos vadovė Birutė Sabatauskaitė įspėjo Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ atstovus šiems diskriminavus gide-vertėja Dubajuje vyksiančioje parodoje įsidarbinti norėjusią moterį. Darbo pokalbio metu jos buvo teirautasi, ką ji, prireikus išvykti, darys su savo mažamečiu vaiku, nors apie vaikų turėjimą pareiškėja nebuvo pateikusi informacijos atrankos komisijai.
Pareiškėja kandidatavo į gidės-vertėjos pareigas parodoje „Expo 2020“. Darbuotojas, laimėjęs atrankos konkursą, pusę metų praleis Jungtiniuose Arabų Emyratuose pristatydamas Lietuvą.
Skunde lygių galimybių kontrolierei pareiškėja nurodė, kad jos buvo klausiama apie mažamečio vaiko priežiūrą ir motinystę. Pasak nukentėjusiosios, atrankos komisijos narys teigė, kad „pusmetis yra netrumpas laikas, o tokio amžiaus vaikui labai reikalinga mamos ranka“ bei klausė, „ar ne per didelė jūsų asmeninės ambicijos kaina?“.
Išnagrinėjusi gautą skundą, B. Sabatauskaitė nusprendė, kad toks atrankos komisijos nario klausimas prieštarauja Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui. Šiame įstatyme numatytas draudimas reikalauti iš darbo ieškančių asmenų informacijos apie jų šeiminę padėtį, šeimos planus ar privatų gyvenimą.
B. Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad pasiruošimą išvykti galima įvertinti nesikišant į privatų asmens gyvenimą.
„Įstatyme numatyto draudimo klausti apie šeiminę padėtį nesilaikymas negali būti pateisinamas siekiu įvertinti psichologinį pasiruošimą. Norėdami sužinoti, ar kandidatė galės iškeliauti pusmečiui, komisijos nariai galėjo tiesiogiai to ir klausti. Pavyzdžiui, ar ji turėsianti galimybę ilgam laikui išvykti iš šalies be trukdžių arba pateikti tam tikras užduotis siekiant nustatyti psichologinį pasiruošimą“, – sako lygių galimybių kontrolierė.
Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, priekabiavimas suprantamas kaip veiksmas, kuriuo dėl asmens lyties įžeidžiamas jo / jos orumas taip sukuriant priešišką ir žeminančią aplinką. Atranką vykdžiusios komisijos nario klausimus ir pastabas kandidatė įvertino kaip nepageidaujamą elgesį, kuriuo buvo įžeistas jos orumas, todėl šios pastabos laikytinos priekabiavimu dėl lyties.
„Moterys dažniau išeina vaiko priežiūros atostogų ir dažniau atlieka buities darbus, prižiūri vaikus šeimoje, todėl svarbu suvokti, kokią didelę įtaką tai daro moterų karjeros galimybėms. Darbdaviai turėtų ieškoti būdų, kaip užtikrinti deramą asmeninio ir profesinio gyvenimo balansą, o ne kurti išankstines prielaidas apie motinystės (ar tėvystės) ir karjeros suderinimo iššūkius“, – teigia B. Sabatauskaitė.
Klaidą pripažįsta
Justinas Bortkevičius, „Litexpo“ vadovas, B. Sabatauskaitės išsakytai pozicijai pritaria.
Pasak jo, tokie klausimai neturėjo būti užduodami, o juos keliant, kaip šįkart tai darė vienas iš išorinių komisijos konsultantų, kuris nėra „Litexpo“ darbuotojas, diskriminacinių ketinimų negalėjo būti.
„Mano supratimu, diskriminacinių ketinimų nebuvo. Tikėtina, kad konsultantas taip formulavo klausimus, norėdamas įsivertinti kandidatės psichologinį pasiruošimą į pusmetį trunkančią kelionę. Bet tai jokia forma negali būti pateisinanti aplinkybė tokių klausimų uždavimui ir tai patvirtina įstatymas“, – pabrėžia „Litexpo“ vadovas.
Pašnekovo teigimu, atsirenkant kandidatus neturi būti keliami diskriminacinio pobūdžio klausimai: „Vertiname kompetencijas, asmenines savybes atlikti funkciją, o kaip tvarkysis su savo asmeniniu gyvenimu, priimdamas tą atsakomybę, tai absoliučiai asmeninis reikalas.“
Kaip sako J. Bortkevičius, šis išorinis konsultantas komisijos darbe dalyvauja jau daugelį metų, tokių nesusipratimų nėra buvę.
„Įsivertinsime jo elgesį ir ateityje užtikrinsime, kad tokių klaidų nepasikartotų“, – teigia vadovas.
Visi diskriminacinio pobūdžio klausimai yra nepriimtini
Akvilė Kazlienė, tarptautinės HR grupės „Simplika I CVO Recruitment“ vadovė, teigia, kad visus diskriminacinio pobūdžio klausimus vertina kaip nepriimtinus, kurių nevalia užduoti interviu metu.
„Nei vienas kandidatas neturi aiškintis darbdaviui ir jaustis kaltu, kad nusprendė išvažiuoti padirbėti pusei metų į svetimą šalį. Moteris aš ar vyras, sprendimas ir darbo sąlygų pasirinkimas yra mano asmeninis reikalas. Tad ir tokių situacijų, kaip aprašytoji, tiesiog neturi pasitaikyti, kadangi kiekvienas žmogus turi vienodą teisę į darbą, nepaisant aplinkybių. Iš patirties žinau, kad diskriminacinio pobūdžio klausimų vis dar pasitaiko ir dažniausiai jie kyla dėl neišmanymo, senų įsitikinimų ar tiesiog nepagalvojimo“, – sako A. Kazlienė.
Kaip ir pastarosios situacijos kontekste, „Expo 2020“ organizatorių argumentai, pašnekovės nuomone, skamba kaip rūpestis kandidate, tačiau dažniausiai tai tiesiog „gražūs“ pasakymai, kad „mes tavęs nesamdysime būtent dėl šių priežasčių“.
Anot jos, šiais laikais vis dar galima išgirsti pastabų ir klausimų, susijusių su lytimi. Jaunos moters paklausia apie tai, kada ji planuoja „eiti gimdyti vaikų“, kad ji ilgai dėl to neišdirbs ir vėl reikės ieškoti naujo darbuotojo. Jei moteris su vaikais, tuomet darbdaviai įsivaizduoja, kad jų vaikai sirgs ir darbuotojas ims nedarbingumą. Tad klausimai būna atitinkamai nukreipti į vaikus, o ne darbuotojo gebėjimus.
Taip pat dažnai diskriminuojama ir dėl amžiaus. Tokie klausimai remiasi ir stereotipais: esi per „jaunas“, išmoksi ir išeisi, esi per „senas“ ir nesugebėsi greitai mokytis ir dirbti.
Personalo ekspertė primena, jog darbdavys kandidato gali klausti tik su darbo vykdymu reikšmingai susijusios informacijos – išsilavinimas, profesinė patirtis, įgūdžiai, kompetencijos. Jos nuomone, tokio pobūdžio klausimai kaip socialinė padėtis, tautybė, įsitikinimai, šeimyninis gyvenimas neturi jokios reikšmės galėjimui ar gebėjimui atlikti darbo funkcijas. Tai pažeidžia darbuotojo teisę į privatų gyvenimą bei diskriminuoja.
„Kandidatams tokiose situacijose patariu padėkoti už klausimą ir pasakyti, kad šis klausimas su darbu ir mano asmeniniais gebėjimais nesusijęs bei pasiūlyti sugrįžti prie pokalbio esmės. Jei darbdavys toliau tęsia pradėtus diskriminacinio pobūdžio klausimus, pokalbį geriausia būtų pabaigti ir atsisveikinti. Jei darbdavys pokalbio metu fokusuojasi ne į esminius jūsų gebėjimus bei patį darbą, verta susimąstyti, jog dirbant pas tokį darbdavį šie klausimai niekur nedings ir spaudimas bei diskriminacija išliks visuomet. Anksčiau ar vėliau vis tiek išeisite, tik jau būsite praradęs laiko ir kartu pasitikėjimą savimi“, – apibendrina A. Kazlienė.
